Drėgmė bute per sienas: kaip ją sustabdyti iš išorės

Drėgmės problema bute – tai ne vien estetika. Tai pažeista sienų apdaila, sugadinti baldai, alergija gyventojams, mažesnė buto vertė ir galiausiai – struktūriniai pastato pažeidimai. Dažniausiai gyventojas bando spręsti problemą iš vidaus: dažo antipelėsiniais dažais, perka oro sausintuvus, kartais net uždeda gipso kartono apdailą. Visa tai – marga šydas, slepiantis tikrąją priežastį. Realus sprendimas yra lauke, ir jis vadinasi aukštuminiai darbai.

Kaip atskirti šaltinį: iš lauko ar iš vidaus

Pirmas žingsnis – nustatyti, ar drėgmė ateina iš lauko, ar yra kondensato iš vidaus. Paprastas testas: priklijuokite sausą alavo foliją prie problemos vietos ir palikite 24 valandoms. Jei folijos išorinė pusė (į kambarį nukreipta) šlapia – drėgmė iš kambario oro (kondensatas), reikia gerinti vėdinimą ir šildymą. Jei folijos vidinė pusė (į sieną nukreipta) šlapia – drėgmė ateina iš sienos, vadinasi, iš lauko. Šiame straipsnyje kalbame būtent apie antrąjį atvejį.

Šaltinis nr. 1: tarpblokinės siūlės

Pirmas ir dažniausias šaltinis daugiabučiuose iš gelžbetonio plokščių. Kai tarpblokinio sujungimo hermetizavimas suskyla (paprastai po 15–20 metų), atsiveria plyšiai, pro kuriuos lietaus vanduo ir sniego drėgmė patenka tiesiai į sienos vidų. Vanduo nukeliauja horizontaliai per porėtą betono struktūrą ir pasiekia butą, kartais net už 2–3 metrų nuo tikrojo patekimo taško. Sprendimas – pilnas tarpblokinių siūlių remontas aukštalipių metodu. Kaina – 6–12 €/m, trukmė – 1–2 savaitės 9 aukštų daugiabučiui.

Šaltinis nr. 2: fasado plyšiai

Antra priežastis – plyšiai pačioje fasado tinkavimo dangoje. Net ir plonesni nei 1 mm plyšiai gali leisti vandenį į sieną, ypač kai vėjas stumia lietų tiesiai į plyšį. Dideli plyšiai (virš 2 mm) yra akivaizdi problema. Aukštalipiai išvalo plyšius, įstato elastinį hermetiką ir užtinkuoja viršų atitinkamos spalvos tinku. Kaina – priklausomai nuo plyšių ilgio, 10–25 €/m.

Šaltinis nr. 3: hermetikai prie langų

Jau minėjome šį šaltinį straipsnyje apie pelėsį, bet verta pakartoti: silikoninis hermetikas prie lango staktų gyvena 8–12 metų. Po to pradeda skilti ir leisti vandenį. Drėgmės žymės būtent aplink langus dažnai pasirodo horizontaliai virš lango arba vertikaliai šalia jo – tai klasikinis suskilusio hermetizavimo požymis. Aukštalipiai nuima seną, išvalo paviršių, uždeda naują silikoninį hermetiką per 1–2 darbo dienas visam daugiabučiui.

Šaltinis nr. 4: pažeistos skardos

Skardos yra tyliai veikiantis priešas. Pažeista palangės skarda leidžia vandenį tekėti už fasado, sukeldama ilgalaikę paslėptą drėgmę sienos viduje. Skarda ant stogo krašto, jei sugadinta, leidžia vandenį sruvėti fasadu žemyn, pažeidžiant tinką. Užsikimšęs lietvamzdis sukelia drėgmę cokolyje. Visi šie pažeidimai sunkiau pastebimi iš žemės – tik aukštalipis, apžiūrėdamas iš arti, nustato tikrą problemą.

Diagnozės procesas: kaip aukštalipiai randa šaltinį

Kai bendrija kreipiasi dėl drėgmės problemos, profesionali aukštalipių komanda pradeda diagnozės procesą. Pirma, apklausia gyventojus ir peržiūri skundų istoriją – kurie butai, kokios sienos, kokie sezonai. Antra, atlieka vizualų pastato apžiūra iš žemės su žiūronais ir/arba drona. Trečia, du aukštalipiai nusileidžia virvėmis ir detaliai apžiūri įtariamas vietas iš arti, fotofiksuojant kiekvieną įtartiną tašką. Ketvirta, pateikia raštišką diagnozės ataskaitą su nuotraukomis ir rekomendacijomis. Ši diagnozė dažnai yra nemokama – mokate tik už pačius remonto darbus.

Kodėl vidinis remontas yra tuščia investicija

Kai kurios įmonės siūlo drėgmės problemas spręsti iš vidaus: gipso kartono apdaila su hidroizoliacija, specialūs „antidrėgmės“ dažai, tinkas su antigrybeliniais priedais. Visa tai kainuoja 1 500–4 000 € ir veikia 6–18 mėnesių. Po to drėgmė grįžta – dažnai stipriau, nes per pastaruosius metus vanduo kaupėsi sienos viduje ir pradėjo ardyti netgi betono struktūrą. Investicija į vidinį remontą yra tuščia, kol neišspręsta išorinė priežastis.